ledinės partitūros lapų
driskos –
dermė balta jau skimbčioja
į tolį
it pamaldieji šaltmiriai
vienuoliai
žemyn nutįsta stiklo
obeliskai –
ledinės partitūros lapų
driskos

dar nemylėtos ilgnakčių
minutės
neiškalbėtos tylios
sarabandos
per ūką nubanguoja
nusirango
ir nežinai – sugrįš ar ne
nebūtos
dar nemylėtos ilgnakčių
minutės

ir pradedi suprast ne tai
ką sakė
o tai ką nereikšmingai
nutylėjo
nueinanti baltoji
odisėja
neprieraiši tokia – jausmų
plaštakė
ir supranti tada net
ko nesakė...