Atrodo,dar jaučiu tą ryto vėsą
Ir dūmų kvapą,rodos,dar jaučiu,
Kai mes sėdėjome prie laužo dviese,
Giliai paslėpę virpesį širdžių.

Ir toks gražus atrodė mums pasaulis,
Tokia tyra beauštanti diena.
Ir blėstanti ugnis prilygo saulei,
O akyse suspindusi liepsna

Pasakė daug daugiau,nei žodžiai būtų,
Sutrikdę rimtį tos tylos šventos.
Jaunystės rytmečio svaigiųjų burtų
Jau niekas niekada nepakartos.