Iš lėto
kartais negirdžiu žvilgsnių
nematau tų žodžių
kurie neprivers manęs lyti
kurie lyg žuvų akys žybsi
jos naktį laužė ir maitino erdvę
klaidino šviesą ir slėpė raktus
kaip senos bažnyčios gaudė gailiai
nematė nieko pro atspindžius tylius
einant kelias trupėjo ir augo ilgesys
juodom natom išmėtytas dūlėjo
kurčiam vandeny