Kaip seniai, kaip seniai nemačiau
Tavo šypsenos – ryto saulėto.
Dienos bėga greičiau, vis greičiau,
Lapkritys purškia liūdesio lietų...

Kaip seniai, kaip seniai bučiavau
Tavo skruostus, raudonio užlietus.
Dienos bėga. Aš laukt pavargau –
Gruodis purto pagalvę skylėtą.

Kaip seniai, kaip seniai nekritau
Tavo glėbyje naktį žvaigždėtą.
Dienos bėga. Dabar supratau,
Kad sakei: tau nebuvo žadėta...