Nubėgi per pievą.
Basa, surakinta.
Užaugintas žemės vaikas,
Bet rasa skaudžiai kerta.

Kiekvieną minutę
Kvėpuodama jūroj,
Gelbsti savo ašaras
Ištisoje lagūnoje.

Bent pastoviai erdvėje
Subrandinti mintį nėra taip lengva,
Kaip tiesmukiškai įžvelgti šviesą –
Sugauti lemtį...
Nebepakanka.