Tai laiko klastotė
ir nerimo pilnos rankos
kaip erdvei šnabždėjo lūpos sausos
kaip ūžė krintantis lapas

Tai laiko klastotė
ir mimų minia
jų judesiai krito (medžių metai skambėjo)
kažkas pasislėpę tam skambesy

Tai laiko klastotė
virš tuštumos palinkęs poetas sėdi
vėl mimai uždengia dangų
vėl ūžia krintantis lapas