Visatos užgimimas
Mūsų Žemė prasijoja
Ir iš savo delno paberia
Tik saują nedidelę spindulių
Infraraudonų.
Gal Todėl čia negimsta žvaigždės.
Joms būtini molekuliniai debesys
Tarpžvaigždiniai,
Čia jos išsisuka iš prožvaigždžių
Šviesos,
Per silpnos būdamos,
Nespinduliuoja,
Ir išgyvena iš debesų tamsos.
Po to įkaista, kaip kaista
Žemė vasaros sujaudinta,
Moteris, sugundyta,
Prisilietimo laukianti...
Ir kiekvienas jos užgimimas -
Iš karšto molekulių vėjo,
Laukimo pradžios