Žuvis gėlavandenė
svajoja apie jūrą,
kai sraunų upės krantą
pasiglemžia ledai.

Jos šaltos,gilios akys
krauju ir vėl pasrūva,
matyt per ledą dangų
skaudu,ar tu matei?

Ar tu matei lig šiolei
beribę subanguojant?
kai dviems krantams subėgus-
išsiskiria versmė?

Ledų lytims sulūžus,
papūtus šiaurės vėjui-
kiekvienas susimąsto-
na kur gi ta prasmė?

Žuvis...gėlavandenė
svajoja apie jūrą,
lašų beribis mėlis-
tau gal,bet man esmė...