Galbūt

Galbūt nenulaikysiu rankose žibinto,
Nes lūpos tavo taria man: galbūt...
Ir juodos garbanos ant veido tau užkrinta.
Nejau nelemta su tavim ilgiau pabūt?

Galbūt tu nenorėjai tarti žodį šitą,
Bet sakė akys – tartum du ledai.
Ir sušalau... Nors neseniai dar buvo šilta.
Padangėj skrido paukščiai. Tu tarp jų skridai.

Galbūt buvai pavargus. O galbūt ištroškus.
O galbūt neturėjai kur nutūpt.
Neišlaikau... Tamsu ir šalta. Skristi trokšti?
Ir tu į tai – taip išdidžiai – galbūt...
kaip lietus