* * *
Mokė senieji išminčiai:
„Blogis žemę užvaldė,
Blogis be krašto, be galo
Čia viešpatavo.“
Kiek pranašų ir išminčių
Amžiais teisybės ieškojo,
Kad blogio Žemėj neliktų –
Savo gyvybę aukojo.
Betgi ir jie išnyko,
Neliko nei vardo, nei kapo.
Šviečia iš tolo teisybė –
Popieriaus tuščias lapas.
*
Tvarto skurdžioj prakartėlėj,
Apsuptas bėdžių ir vargšų,
Mažas dangaus kūdikėlis
Tiesą žmonijai suranda.
*
Meilės pasaulį, pjudomą liūtų,
Plakamą rimbais ir kryžių:
Už nuolankumą – amžiną būtį -
Mirtį nugalėt pasiryžęs.