Ar žinai?

Man esi kaip lietus.
Mano sielos išdžiūvę takeliai
tau nulijus – sugėrė lašus
ir atvėrė vienintelį kelią...

Nežinai?

Bet buvai kaip lietus.
Išėjai, ir netaręs nė žodžio,
man esi ligi šiol kaip medus –
paslaptingas, aistringas...
ir godžiai –
Tu žinai,

nes tik tu –
kaip lietus,
nurasojai, nulijai be dažo,
sugebėjau išlikt prieš tave
tokia pat,
be saldaus makiažo...