Tavo pasas į dangų
Nieko nevertas.
Nei kavos tirščių
Erdvėlapiai,
nei sapnas studijuotas
brangiausios būrėjos
nepadės aplinkeliu
Riedėti į rojų.
Laikas vykęs kiaurutis -
Skystas vaistas
Nuo bėdnystės,
Iškeistos į prabangią klajonę.
Štai, tavo apgaulė -
Švepla sugėrovė
Tyžta lyg tirpstantis sniegas.
Lengvas kelias nerimtas -
Vežimaitis neveš.
Kyla sutemos į viltingą rytojų -
Raktai krenta
Į bedugnį pirkimą.