O sniegti lengvai kaip kadais
Ir debesys lygiai subėgę
Baltais kaip vaikystė veidais--
Kalėdomis šiugždantis sniege

Ant vėjo blakstienos melsvos,
Ant slenksčio skeveldrų nematomų--
Kvėpuoki į angelą vos,
Kad vėl nepavirstum tu atomu,

Kad vėl nepavirstum švinu,
Tik trokštančiu kraujo, vien kraujo--
Iš skausmo žvaigždynais einu...
Užgimsta Tą Naktį iš naujo

Kūtelėj Dievulis, aukštai
Ramybę žvaigždė pranašauja--
Tik ko skilinėja kalnai,
Bedugnėmis geriantys kraują,

O sniegti lengvai kaip kadais ?!