Žemuogėlės

Žemuogės prisirpo jau miške,
žemuogiauti aš kviečiu tave,
miško aidas mūsų neklaidins,
tiktai uogeles visas išrinks.

Susišauksim mes su juo –palauk,
mums paliki uogų, pasitrauk.
Jis iš mūsų juokiasi balsu–
savo lūpom žemuoges renku.

Skanios žemuogėlės iš tiesų.
Mėgaujuosi aš saldžiu kvapu.
Kam mums miško žemuogės tikrai–
saldesni daug tavo bučiniai.

Lūpos dega raudona spalva–
nesitraukiu, man jų negana.
Mano lūpas lūpomis lieti,
o širdelės plaka taip arti.

Uogų nebėra kada ir rinkt–
daužosi širdis ,nenuramint.
Žemuogiaut vėl eisime kartu,
vietoj žemuogių pririnksim bučinių...
Meškienė