Keistoki susirinko Balatone žmonės,
Skirtingai kūnuos baladojosi širdis,
Kas bus po to gyvenimas parodys-
Net man krūtinėje sutvinkčiojo viltis...

Tą popietę baltai pasnigo žodžiais,
Puikiu jausmu, kad Tu esi kitoks,
Sniege paliko besmegenio pėdos,
Lyg duona mes pasidalinom išmintim

Ši pažintis, kaip sniegas žiemą -
Sušildė sumedėjusias širdis, mintis,
Ir liko lengva, lengva prieš kalėdas,
Kaip kitakar vaikystėje per išpažintį...

O išrišimą gausim po eilėraščio
Jeigu spygliai gyvenimo erškėčio
Po vieną mūsų nepakirs...