I

Per šiluma alsuojantį arimą
Iš lėto eina tėvas. Sustoja.
Grumstą saujo paima ir neša
Tarytum paukštį.
Rytuose šilą skina saulės kirvis,
Diena lyg žiedas skleidžias palengva.
O tėvas eina per dainuojantį arimą
Ir neša šiltą grumstą dovanų
Vaikams, tą rytmetį sapnuojantiems drugius.

II

Per pievą, prausiančią rasa žolynus,
Ateina motina.
Basas jos kojas šildo pienių rūkas.
Ji neša lauknešėlį tėvui,
Tą rytmetį vagojančiam arimą.
Jos akyse ugniakuro atšvaitai,
O rankos, dar šiltos iš nakties,
Nušluosto tėvui pavasarinio džiaugsmo prakaitą.
Paskui ji taria patylom:
,,Vaikai tebesapnuoja žaidžiančius drugius\".