Dėdei ir Dėdienei atminti

Pirmąkart

Pastogėj katės pešasi.
Prie tvarto šuo skalija.
Mėnulis žvaigždę nešasi.
Seniokas pypkę smalija.

Šiaurys baltais basliais
Už kluono tvorą tveria.
Kurapkos snaudžia pašaliais.
Senutė vaistus geria.

Naktis tyliai išskleidžia
Akytąją drobulę.
Kertėje pelės žaidžia.
Prie krosnies seniai guli.

Negreit dar baltas rytas
Pamos rausvus sparnus.
Klajos senukai šitie
Po vaikiškus sapnus.

Antrąkart

Vienatvė - elgeta paklydusi -
Už lango bastosi nakčia.
Lyg šuo, iš trobos išvytas,
Atbėga pamiške delčia.

Dejuoja kamino nelaisvėj vėjas,
Ir gelianti tyla įsėlina į trobą.
Skausmingas liūdesys atėjęs
Ramybę gūdžiai grobia.

Už upės rėžio smėlio kalnas,
Tvora kapinių akmeninė.
Senukas tylai skausmą kalba,
Ir skausmas netelpa krūtinėj.

Be žodžių liejasi vienatvė.
Pušynas rauda vakaro žvaigždėm.
Tas pats pabalęs sausio kiemas,
Tik išrašytas liūdesio raidėm.