Rudens voreli, pavargai?
Ant lauko draikosi plaukai,
Surišti niekaip negali...
Gal net vąšelio neturi?

Ruduo ant slenksčio prarajos,                  
Tuoj šlapdriba laukais atjos.            
Laukų gėlelių mėlynų
Puokštelę atminčiai skinu.

Trumpa diena kasdien juosva,
O vėjas kaukia lyg šuva.
Pririšti noris būtinai,                    
Kai tolsta į pietus sparnai.

Lietutis atšniokščia dusliai,
Jau ant balučių raibuliai.
Tirštėja balanti rasa,
Ir virpa drebulė basa.

Laukai nuobodūs, nes tušti.
Ak, kaip pabodusi liūtis!
O sapnuose regiu baltos
Žiemužės veidą nuolatos.