Liūdesio žemėje(3)
krenta žvaigždės
žemė alsuoja
surenka kūnus
užmigdo
išsisėjam laike
buriam ir buriam
kūnais
jausmais
Madona šypsosi
sakyti o gal patylėti
liūdesio žemėje nieko naujo
kvepia aistra
rauda už lango vėjas bastūnas
prisirpusių vyšnių lūpos raudonos
gyvenimo geismas surenka
kvepia mirtimi rojaus sodai
pavargusios akys Madonos
liūdesio ašara
sidabro gija nusidriekia
o taip dieviškai kvepia gyvenimas
mirtimi vis į žemę kvieti
dangaus kelias viliojančiai tiesia drobulę
tokią baltą
išlytą lietaus
liūdesio žemėje kvepia sodai
paskutinė stotis
pavargai
suklupai