Dieve!
Kodėl nuvertei mano kopėčias į dangų?
Kodėl? Pats jas pastatei ir nuvertei?
Verkiau, o tu juokeisi – iš džiaugsmo...
O tu žinai? Mačiau dangaus kraštą,
Pati taisysiuos, sieksiu, nes mačiau –
tada juoksiuos, o tu verksi –
iš džiaugsmo...