Sninga dosniai – ubago kąsniais.
Geso langus tamsa pamaži.
Už žibintą nėra vienišesnio
Vidunakčio tylos apsuptyj.

Dega snaigė – besparnis drugys,
Ant blakstienos nutūpęs tavos.
Tu – šarmota zylutė baikšti,
Apsigobus marškone žiemos.

Jau rieda perlas skruostu tavu –
Drugys pakilt negebėjo!
Akys – ežeras bedugnis, gilus...
Lūpom nuo skruosto perlus suvėriau.