Tie patys akordai vis dar virpina mano širdį,
tie patys žodžiai niūniuojami joje ligi šiol..

Ir aklas dangus kitaip mus kviečia nei kitus,
kitaip į mus kreipiasi stichijos,
kaip su niekuo kalba mums metų ciklai,
sezonai ir gegužė.