Don Kichotas

Sulūžo ietys, iškilus senjore,
Ir šonus diegia smūgiai nelemti,
Bet sėdi tu ant žirgo oriai,
Sausoką figą išdidžiai kremti.

Antai saulėta lyguma marguoja
Nuo priešų gausumos...ar nuo kaitros...
Jau Rosinantas piestu stojas -
Šiam mūšy jis narsiai kovos.

Tik Sanča Pansa šypsosi pro ūsą -
Apžergęs mulą neskuba į mūšį.
Į kovą stos bepročiai ar šventieji -
Nuo savo donos daug prisikentėjai.

Sparnai malūno nutrenkė senjorą -
Šis keistas mūšis baigėsi staiga...
Nuo savo mulo nusirito Sanča,
O ponui krinta iš dantų figa...
Antanas Gintautas