Ši naktis... Ji tokia ne vienintelė.
Ji – tamsi, bet širdy man šviesiau,
Nes per sapną rankas apkabinti vėl
Į tave, mano meile, tiesiau.

Ši naktis... Ji – bemiegė, nerimstanti,
O už lango vis plakas liūtis.
Tenuplaus ji greičiau mano ilgesį,
Kurčią gėlą, tik meilę paliks.

Bet neverta, žinau, lieti ašaras,
Jų ant skruosto diena neberas.
Ši naktis atkartojo ne pasakas,
O jaunystės svajas ir aistras.

O kada gi išauš? – Tikiu rytmečiu.
Kur diena nusives, kur pakvies?
Bet, mielasis, žinau, kad klausysiu aš
Tik vienintelės jos – tik širdies...