Balta pasaka apdengė žemę,
sidabruoja ramumu dangus.
Tik mano siela kančią remia
kerziniuose batuose, įsivyniojus į autus.
Nesvarbu, kad aplink pyragai kvepia,
ir mandarinų kvapas toks nuostabus –
cinamonas, vanilė, šokoladas...
Deja, man kvapas uodžias tik gaižus.
Pasveikinimų jokių ir dovanų nebus,
įdėtų į kičinius maišelius.
Nebus man Kalėdų, kol siela
lindi susisukus į autus...