Nykus liūdnumas,
neturįs jokios priežasties
pasiglemžt mano būtį,
neteisėtai vis tiek tą padarė.

Kepsiu pyragus –
gal jų kvapas išrūkys
tą nelemtą įnamį.

Jei vis tiek nepavyks,
pasidarysiu eilėraščio plaustą
ir išplauksiu iš savo pelkės
į priverktas liūdesio jūras –
jų sūrume išsimaudysiu,
kad ilgai nenorėčiau,
tada pamojuosiu tiems,
kurie mane atpažino kaip savą
ir plauksiu atgal –
pyragų.