Sumautas televizorius vėl mirga. Kambaryje pilka ir nyku, kaip ir mano prišnerkštoje sieloje. Nugertas vyno butelis ir tuščia cigarečių dėžutė po lova. Praveriu balkoną. Devintas aukštas-taip norisi tapti paukščiu...Taip, jausmas įkyriai malonus. Gaivaus oro gūsis, plūstelėjęs į veidą, suvirpina vos pramerktus akių vokus. Pusiaudienis- laikas, kukliai dalijantis mūsų gyvenimus. Čia šviesa ir veiksmas, ten- tamsa ir ramybė. Arba atvirkščiai. Įkyriai karksi durų skambutis. Manęs nėra. Skambutis vėl karksi. Velniop. Beldimas į duris. Jau kumščiais. Vyriškas balsas, raginantis atidaryti duris, gąsdinimai, kad išlauš. Juokauja, durys naujos.Ar girdi, man nusispjaut, kad skambini ir reikalauji... Dar snaudžiantį manąjį pasaulį išgelbės kavos puodelis. Pamenu, sakei, kad būrimas kavos tirščiais- tik kvailas arogantiškų poniučių žaidimas. Kvatojom bandydami įspėti likimo ženklus: kelias, dangus, lelija-ženklai, pranašavę atradimą, atnešė tik nusivylimą ir beprasmybę.Ar gyvenimas, sudėliodamas taškus, nepridaro klaidų, kurias taisydami paliekame raudoną dryžę, besivelkančią iš paskos? Nežinau, ar manasis spendimas virto klaida, bet tas kirminas, vadinamas sąžinės graužatimi, neduoda ramybės. Baltoje  palatoje gydytojas ramino, kad  nebus komplikacijų, kad prieš akis ištisas gyvenimas, pilnas malonių netikėtumų. Operacija, turėjusi išlaisvinti mano kūną, supjaustė mano sielą. Kokį nusikaltimą padariau? Kodėl būtent tokia bausmė? Atsakymą žinojau, tik neįstengiau jo suvokti širdimi. Argi mylėti- nusikaltimas? Argi tikėti- nusikaltimas? Stot. Teismas eina. Mylėjai-tai kalta. Tikėjai-dar kaltesnė. Silpna... Kojos išdavikės pinasi. Sukniumbu ant žemės. Vis dar jaučiu tą šaltą replių skausmą. Jos įsiskverbė į mano kūną ir sunaikino tai, kas buvo tapę mažu nesusipratimu. Mergaitiškai  dievinau tave, todėl instinktyviai paklusau tavo apetitui- mažą nesusipratimą lengva ištaisyti. Tai tokia nereikšmingai menka pinigų suma, drebančiomis rankomis įkišta į baltą chalato kišenę. Taip, daktaras buvo teisus- kūno neskaudėjo, bet kodėl velnioniškai skauda širdį. Kodėl kartu burnoje? Žadėjai, kad užmiršiu kaip blogą sapną, kad kelionė į piramidžių šalį bus fantastiška. Sukrautas lagaminas išdavikiškai pūpso kampe, o durų skambutis nesiliauja karksėjęs. Aš-silpna moteris.Tu-silpnas vyras.  Mes verti vienas kito. Menkystų pora, neverta tos dangiškos palaimos.
-Palauk, brangusis, tuoj atidarysiu, buvau užsnūdusi...