Ateisi iš toli,
Tarytum laumė pasakoj,
Pajutus, kad tyli
Tamsi naktis mus apsupa.

Priglusi prie peties –
Širdim išgirsi tylumą,
Mėnulis mums išties
Žvaigždėm nusėtą kilimą.

Jausmų banga palies
Paviršių juodo ežero
Ir niekas negalės
Matyti džiaugsmo ašarų.

Šešėliuos pasiklys
Mintis rūku pavirtus,
Nedrąsiai laikas slys
Ilgu laukimo tiltu.

Kai jaudulys sunkus
Įaugs į minkštas samanas –
Nubers rasa laukus
Sugėrus tavo nerimą.

Nors saulė žvelgs rytuos,
Naktis išsaugos paslaptį –
Ateik ir vėl rytoj,
Kai medžiai dieną paslepia.