smėlis tarp pirštų
dabar aš užsimerksiu
o tu šoksi
dykumas ištroškusias prieš
lietų paklydusius karavanus
keliaujančius per mano odą
ir paukštį iš geležies
nunešusį mane į šitą
kelkraštį šitą save
dabar aš užsimerksiu
o tu krisi
ne į prarają bet
į mane
neįsikibsi
mano bedugnės
dykumų vėjo nugludintos