Prabėga dienos tuščios, ilgos, kvailos,
Dažnai pamirštame, kad jos nebesugrįš.
Išbarstom po krislelį savo meilę
Ir lieka širdyje vien ilgesys.

Užmirštame, ką, rodos, taip mylėjom,
Prasmės netenka laikas ir draugai,
Galvojame, suspėsim, ko nespėjom,
Nes tikime, - gyvensime ilgai.

Nepastebime, kad jau senstam...
Atrodo, kaltas veidrodis, tačiau,
Gyvenimo mūs laikrodis skaičiuoja
Dienas ir minutes kasdien greičiau...

Taip nejučia gyvenimas prabėga,
Kuris mums duotas vienąkart, deja,
Mes praeities negalim sugrąžinti,
Įstrigę esam dienoje šioje...