Tu vis bėgi, aš – vejuos,–
Vėjas man į veidą.
Sodo vyšnios sudejuos:
Gaudyk, jei paleidai.

Aš šaukiu – tu negirdi –
Tai tik vėjas kaltas.
Bet birželio prarasti –
Krenta uogos veltui.

Vėjas sodan iš laukų –
Ar jam pievų maža?
Byra vyšnios nuo šakų –
Pilką žemę dažo.

Na ir kas – surinksiu aš –
Uogos saldžios, saldžios...
Vėjas svaigų kvapą neš
Ir tarp medžių klaidžios.

Kai sugrįši, juk žinai,
Vėją nuraminsi.
Bus birželiai amžinai –
Kai vyšnias surinksim.