Na ir kas, kad ruduo, ūkanota,
Na ir kas, kad dienužė trumpa –
Atsiversiu albumą spalvotą,
Ir pasklis man iš jo šiluma.

Šypsos gėlės lankoj margaspalvėj
Šviesiomis šviesiomis akimis,
O prie jų tu palenkusi galvą
Daliniesi džiaugsmu mintimis.

Bėk, svajone, per žydintį sodą,
Per spalvoto albumo lapus,
Nugalėjus šarmotąjį gruodą,
Manyje viltimi vėl nubusk.

Žalios pievos ir mėlyni toliai –
Ne paveikslai albumo lape,
Tai gimtinės laukų mielas grožis,
Amžiams likęs sūnaus širdyje.

Juk nereikia, kad saulė spindėtų
Lyg tarnaitė kasdien iš aukštai,
Kad ir lapkritis šaltas kvepėtų
Lyg birželio nakties jazminai.

Na ir kas, kad ruduo, ūkanota,
Na ir kas, kad dienužė trumpa –
Atsiversiu albumą spalvotą,
Ir pasklis man iš jo šiluma.