Mirtelė
Ir aš nubundu, o aplink –
Akinanti šviesa,
Lyg bekraštė švarutėlė sutana.
Aguonų kvapas prasismelkia
Ir pripampstu
Pilnus plaučius.
Nenustojanti tylos gaida
Kaip strėlė sminga tol, kol
Nekaltųjų balsas
Mane išjudina.
Apsisiaučiu juo ir šylu.
Išdegusios akys nežinia kodėl
Vis prausia skruostus. Staiga
Prarandu save.
Esu ta beribė mėlynė.
Esu visur ir visada.
Galiu būti bet kuo. Tik ne
Raudona aguonėle...
Tampu jos kvapu ir
Svaiginu Nekaltuosius.
Tampu spalva
Ir akinu, išsilieju,
Pranykstu.