Kiekvienas rašome, kaip mokam,
Ir sueiliuojame kažką.
Gal kartais eilės kelia juoką,
O gal atrodo pramoga.
Kai kas ir ašarą nubraukia,
Kai perskaito ką nors graudaus..
Gal kam šie posmai nepatinka,
Bet kas rašyti mums uždraus?

Mes ir toliau kas dieną kursim,
Eiliuosime svarbias mintis,
Ir būsime tikrai laimingi,
Jei ims kas nors ir paskaitys.
O jei dar pasistengs suprasti,
Ką išgyvenom širdyje,
Ir kiek tie posmai mums kainavo,
Kai įkvėpimas mus pagavo,
Kiek nenudirbome darbų,
Kad Jums prikurtumėm eilių...

(Tiktai supraskite teisingai-
Mums tai daryti malonu.)
Todėl mes kviečiame skaityti
Ir skaitant viską apmąstyti,
Mes esame  tokie panašūs,
Bet ne visi eiliuotai rašom...