Generolui
į kampus susibėga tamsa ir nariuoti šešėliai
išsislapsto vis pokšteli koks sąnarys
iš smalsumo
aš išnarstau ir lieka
taip tuščia lyg niekad negėrei
arba tuščia nes gėrei gerokai prieš tai kai sugriuvo
ir sugrįžo
laiškai karštos gilzės net žiemos
dar į pabaigą grįžo šešėliai ir parako kvapas
pats save miškuose išsišaudei po vieną
o man liko tik pėdsakai
lauko išvaikščioto
ratais