Temstant
Vakaras apklotas saule ir kvapu braškynų.
Mes einam. Čia apleisti sodai,
Čia ryškiausią uogą tau nuskyniau
Įskiepytą giliausio geismo nuodu.
Svirpliai jau griežia žaliais smuikeliais,
Mėnulis šypsos mums sutemose,
Kregždės raižo debesis lankeliais:
Tik Dievas tokią naktį namuose.
Mes ėjom. Matėm, kaip dangus giedrėja
Ir žvaigždės spindi, mirguliuoja ežere.
Mintis užvaldo beprotiškos idėjos.
Pasilikim tam braškių kvapo vakare.