Gal pažaiskim, sakau, lemtimi,
Juk ilgi vakarai, lyg bedugnė,
Žvakė uždega sutemai ugnį
Ir pasauliai visi tolimi.

Juodas - baltas prasideda laikas,
Kai pirmyn ir atgal tiek pat kelio,
Vien širdis tik nujausti gali,
Kur likimo kulka pataikys.

Painiai viskas dėliotis ima,
Tamsuma be spalvų ir krašto,
Baltas popierius, juodas raštas.
Kuo gi baigsis lemties žaidimai?

Pralaimėt ligi šiol nemoku,
Juoda - balta, nebūna pilka,
Skaudžiai kerta, juodai nutvilko
Neteisingi ėjimai žmogų.

Žvakė sudega, keičias laikas
Ir išbąla juodi žaidimai.
Du keliai - atskiri likimai
Į tą pačią širdį pataiko.