Lionė Lapinskienė \"Simbolinių reikšmių žodynas\"
Leidykla: \"Magilė\", 2007.


„Viskas yra simbolis“ – teigė vokiečių literatūros klasikas J. V. Goethe. Taigi mes kas dieną susiduriame su simboliais, tik ne visada apie tai susimąstome. Kartais nežinome, ką koks nors daiktas ar reiškinys simbolizuoja. Tad pravartu pasinaudoti simbolių žodynu.
Į lietuvių kalbą yra išversti Hanso Biedermano „Naujasis simbolių žodynas“ (2002), Maiklo Ferberio „Literatūros simbolių žodynas“ (2005), Udo Bekerio „Simbolių žodynas“ (1995; pakart. leid. 1996). 2007 metais pasirodė lietuvių autorės mokytojos ekspertės Lionės Lapinskienės „Simbolinių reikšmių žodynas“. Nors anotacijoje teigiama, kad tai pirmasis lietuvių kalba sudarytas simbolių žodynas, visgi paminėtina, jog 1995 metais pasirodė panašaus pobūdžio Rimanto Buivydo „Ezoterinis simbolių pasaulis“, kur taip pat atskleidžiamos įvairių daiktų, skaičių prasmės. Taigi galima teigti, kad L. Lapinskienės „Simbolinių reikšmių žodynas“ yra antrasis lietuvių kalba išleistas simbolių žodynas.
Įvadinėje knygos dalyje pateikiami devynių autorių (tarp jų literatūrologės V. Daujotytės, filosofų H.- G. Gadamerio, P. Rikioro) mintys apie simbolius. Pratarmėje paaiškinama žodžio „simbolis“ kilmė, taip pat jo reikšmės, nurodomos „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. „Simbolinių reikšmių žodyno“ tikslas – padėti skatinti savarankišką mąstymą ir norą savaip interpretuoti grožinės literatūros tekstus ir meno kūrinius. Žodynas taip pat suteikia žinių, „kaip ir kokias simbolines žodžių reikšmes yra įprasminusi senoji ikikrikščioniškoji baltų kultūra, ką iš jos yra perėmusi krikščionybė, kaip vieno ar kito simbolio prasmė yra aiškinama Europos ar Rytų kultūrose bei religijose“ (p. 9).
L. Lapinskienės „Simbolinių reikšmių žodyne“ pirmiausia nurodoma tiesioginė daikto, reiškinio ar skaičiaus reikšmė, o po to paaiškinami jų simboliai: „Fakelas – atviros ugnies žibintas su kotu. Simbolizuoja atgimimą, veržlumą“ (p. 47). Kai kuriais atvejais pateikiamas ir paprotys, susijęs su aiškinamuoju simboliu. Pavyzdžiui, pateikus žodžio „tortas“ tiesioginę reikšmę, nurodžius, ką jis simbolizuoja, priduriama: „Tikėta, jei per vestuves jaunųjų pora kartu atsipjaus pirmąjį jiems skirto torto gabalėlį juos iki gyvenimo pabaigos lydės tik santarvė“ (p. 159). Žodynu naudotis patogu, nes žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka. Aiškinamieji žodžiai sukirčiuoti.
Knyga ne tik suteikia žinių apie kultūros ženklų (nuo antikos iki mūsų dienų) simbolines reikšmes, bet taip pat kelia estetinį pasigerėjimą. Ją puošia Justino Lapinsko maketas ir Jurgitos Žiaugaitės iliustracijos.
„Simbolinių reikšmių žodynas“ baigiamas literatūros sąrašu, kur nurodoma daugiau kaip penkiasdešimt knygų, tarp jų – mitologijos žinynai, tautosakos darbai. Kadangi knyga labiau orientuota į lietuvių simboliką, nemažai remiamasi literatūra apie senovės baltų, lietuvių kultūrą ir religiją – religijotyrininko, etnologo G. Beresnevičiaus, etnologės P. Dundulienės, archeologės M. Gimbutienės, mitologo N. Vėliaus ir kitų autorių darbais. „Simbolinių reikšmių žodynas“ aiškina ne tik lietuviams būdingas reikšmes. Čia rasime ir antikos, ir Rytų kultūros ženklų (Achilo kulnas, akacija, jazminas, Kasandra, lotosas, Penelopė, Sizifas ir kt.). Žodyne pateikiamos ir Biblijos simbolių reikšmės (Arkangelas, Babelio bokštas, Rojus, Rojaus medis ir kt.).
Autorė šį žodyną dar vadina „Mokykliniu simbolių žodynu“, tačiau nurodoma, kad jo vartotojai gali būti ne tik mokiniai, bet ir studentai. Žinoma, interpretuojant literatūros ar meno kūrinį nevertėtų absoliučiai pasitikėti šiuo žodynu. Dažnai simbolio prasmė atsiskleidžia kontekste. Menininkas sukuria savo simbolį ir mes jį atpažįstame tik giliau patyrinėję jo kūrybą. Ir pati žodyno autorė skatina moksleivius bei studentus ne vien žodynu, bet ir savimi pasitikėti, ieškoti savo santykio su kūriniu.