Dienas kaip malkas
Sudedu į krūvas
Ir... miškas auga -
Net apeit sunku.
Bet dingo tas,
Kuris norėtų padėkoti
Už nuosavybėje
Sukritusius metus.

Nerūpi jau,
Kaip reikia būti,
Kaip sušukuoti plaukus
Ar paglostyti akis.
Ir ne dangun -
Širdin perkūnai dunda,
Uždarinėdami į ateitį duris.

Atsiklaupiu prie miško,
Malkom sukapoto
Ir šypteliu rudens pilka diena -
Nejaugi manote,
Kad ketinu pozuoti
Ar išvaryti mišką iš savęs?