šaltas patalas gruodžio žolės
juodaakių balandžių virtinės
skraido nešdamos vėją aukštyn
į rūdyjančias panages vėtrungėm
apgraibom numeruoju metus
tavo balso nudilusią muziką
saujom dosniai ugniai žeriu
te sapnuoja karštį nurimusi