Pareinu gatvele vakarėjant –
Žiburiai languose – kaip ramu...
Po darbų gruodžio gruodui gilėjant,
Visi ieškom šilumos ir namų.

Vis kas kiemas – languota skara,
Geros akys ir rankos sudiržę.
Liūdi vakaro blyški žara
Už be grūdo paliktą biržę.

Nebėra jau vyrų – sėjėjų, artojų.
Jų marškonis tik kandys kedena.
Tiktai šulinio svirtis atkartoja
Dainą, tolimą, liūdną ir seną.

Su gaidžiais paryčiais, po skerstuvių
Ar graudžiai linksmų pakasynų,
Paklebenę velkę ar diendaržy griuvę,
Dieną arė sau ir kaimynams.

Kai šalna pačią gailiąją rasą
Mėnesienoj pažers sidabru,
Sukat sunkią žiląją kasą –
Pirmą darbą kasdienių darbų.

Pareinu gatvele vakarėjant –
Žiburiai languose – taip ramu...
Tik negęski, žvaigžde gimtinės,
Virš belaukiančių tėvo namų.