Bendra erdvė ir bendras mūsų laikas,
Tačiau jausmai, troškimai - atskiri.
Kol vienas pinigą kaip savo laimę vaikos,
Kitam ramu svajoti patvory.

Prestižo reikalas pavirst į tarakoną
Ir nevertai plepėt apie vertes,
Bet dvasios elgetoms taip noris būti ponais,
Kad jie per marą savo puotą tęs.

O bendratis? O žmogiškos idėjos?
Visa istorija juk rašoma krauju.
Ar kas per alasą tiesos žodžius girdėjo?
Koks šventas stos tarp šėlstančių gaujų?

Nebijo blyksčių dabarties vampyrai -
Paslaugiai šiepia balintus dantis.
Jie be lyties - nei moterys, nei vyrai,
Jie patys sau Visatos vidurys.

Vežimas virsta, kai supūva ašys
Ir tai bendra kelionės pabaiga.
Ar kas skaitys, ką mes savim surašėm,
Jeigu čia ošti ruošiasi taiga?