Kas jūs, teisieji?

Kas jūs, aukštieji ponai, juodom teisiųjų togom apsivilkę,
Neva, tvirtai grandinėm sąžinę ir širdį surakinę?
Ar jūs tikri tarnai tiesos, įstatymo ir teisingumo,
O gal tik išpūstos didybės ir suktumo?

Kai duodat priesaiką, ar jūsų širdys turi baimės
Ir meldžiat Viešpaties suteikt šviesos, Jo meilės?
Ar tik ateinančios valdžios ir  galios jausmą šiltą
Nuteisti ir nutiesti pražūtin tiesiausią žmogui tiltą?

Kas Konstitucija, įstatymai, kuriuos jūs skaitote iš savų raštų?
Ar tai tik popieriai, kuriuos pagavęs vėjas drasko?
Žiūrėk, ten advokatai sėdi orūs, bet rankos - godžios.
Kaip čiulba jie! Jų kalbomis lakštingalos net kartais grožis.

Temidės UAB‘ė – klaidi, kaip rūkas teisingumo kontora.
Įeiti? Gali įeiti. Išeiti? Išeiti daug sunkiau, tik kaip kada.
Nepasiseks – už nugaros bus rankos surakintos,
Ant durų grotos ir geležinės spynos pakabintos.

Ką slepiate, teisieji, po nakties spalvos sunkiu rūbu,
Baltą tiesos balandį ar džiaugiatės gyviu slidžiu,
Kuris pro bet kuriuos įstatymus ir kodeksus prašliauš
Ir trupinį geltonojo metalo jums patiems priglaus?

Kas jums žmogus? Subjektas svarstymui, bylos auka ar brolis?
Valstybės Herbas kabo ant krūtinės. Ar tai tik grožis?
Atgimusi tėvynė Lietuva. Visų bus tolei gerbiama,
Kol jos tiesa aukštų teisėjų rankomis išliks nesutepta.
skroblas