ko tik neganiau ant margo svieto
tik vėlių ir ačiū Dievui

bliovimą mūkimą žvengimą
gegutė praeitin ku kū

kartais ganiau drambliukus
proto dovaną radžos

vieną naktį jie šmukšt šmukšt
rytą mano glėby karalienė