Akmenį prausia upės vanduo,
Baltą leliją skalauja.
Dar ne ruduo,
Dar ne ruduo –
Viską pradėsim iš naujo!

Atėjo vakaras raudonas
Miškan saulutė gulė
Virš lauko žydinčių aguonų
Šypsojosi mėnulis.

Į tavo saujas žvaigždės krito,
O pėdos vėsą gėrė.
Apsvaigus paupiuos paklydo
Skambi lakštutės trelė.

Pelėda suglaudė sparnus –
Vis ūbavo pavargus,
O vasaros trumpus sapnus
Išblaškė tavo rankos.

Žvaigždžių atseikėjo ir man,
Ir karštį atvėsino –
Liūdna tik upės aimana
Širdies gelmėn grąžino.

Nejaugi vasara praeis
Ir lapai kris – ne žvaigždės?
Ar dar galėsi vakarais
Tu su manim pažaisti?

Akmenį prausia upės vanduo,
Baltą leliją skalauja.
Dar ne ruduo,
Dar ne ruduo –
Viską pradėsim iš naujo!