Paklydusios svajos

Kai vakaro migloj
Šešėliai tirpsta,
Žvaigždynai žvalgos
Spindinčiom akim.
Tarytum vyšnios,
Mano svajos sirpsta,
Kartu ir aš,
Su pamestom mintim.

Sparnus išskleidus
Mirkt - dangaus platybėn.
Kvatoju, pasislėpus
Tarp žvaigždžių.
O Vienaragiui
Atšuoliavus tyliai,
Abu klajosim
Nebyliu Paukščių taku.

Sidabro spinduliu
Mėnulis glostys plaukus,
Žvaigždžių lietus
Ant veido krištolu žibės.
Fontanais trykšta
Džiaugsmas iš krūtinės -
Nerimsta svajos,
Niekad neišblės...
Santaja