Dangaus baltų žvaigždžių sietynas
Blyškiai nušviečia prietėmyje kelią.
Sustingus ledo ašara nežino,
Kieno skausmu paženklins savo dalią.

Diena, nelaisvėn laiko uždaryta,
Pamiršo vasaros ilgos klajones.
Saulėgrįžos viltingo ryto
Panūdo ir gamta, ir žmonės.

Kartojasi amžinybės spirale
Pašėlęs Žemės bėgsmas tarp žvaigždžių
Į nežinios beribį tolį,

Tačiau tiki vilties galia -
Kaskart atgimt ir iš pradžių
Pasveikint žemę, žmogų, žolę.