liaunatis ištryško tarp stovinčių be šešėlio
kolonos rimties sąstingy tik bumerangu
paleidžia kaukę vienas du praeiviai
nedrąsiai šypsodamies ir atsisuka
sako iš kur ta tvirtybė kai juda po kojom žemė
pečiais įsirėmęs pilotas gudriai kresteli
mažą ženklomatį ir šviesos greičiu
pasišalina nuo akylų stebėtojų
leiskis pakaks to ryškumo stovėti tarp paribio
sienų neliko tiki arba ne tai jau pamiršta
jei minčių lazeriukai brėžia tikėjimą
ir sulaukę grąžos šypteli
sakoma tai jau įvyko