Rugpjūti, tolimas, puošnus rugpjūti,
Į bekelę Tavęs pakviesti negaliu,
Ir ką galėčiau tau, puošnus, pasiūlyt,
Užspringęs savo liūdesiu aš nebyliu.

Todėl tylus, ramus prieš lemtį stoviu:
Jokios pagiežos, širdgėlos aš nejaučiu.
Tavo dabar nuo būsimo nutolęs,
Kaip mano buvęs nuo dabar ir čia.

Žemiškų kelių, vilčių užgesę šviesos,
Šioj nykumoj net ilgesį aš prarandu.
Turčius - kiek atvėrus delnus vėjų lieka,
Bet tai netikra, o tikra vien randai

Palikę - iliuzija akimirkų svaigių,
Rugpjūti tolimas, tau jų aš daug linkiu...