Moja moja ruduo
šalto aukso lapu,
klykia, skrenda ruduo
pilku gervės sparnu.

Piktas vėjas, lietus
vėl į veidą suduš.
Viską viską maniau
pasiimsim perpus.

Krito ašaros dvi-
džiaugsmo, skausmo lašai.
Tu tik džiaugsmą ėmei,
skausmą man palikai...